40 pasninko dienų: dieta ar dvasinė praktika?

40 pasninko dienų: dieta ar dvasinė praktika?

Pasninkas ir abstinencija pagal Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijas

Nuo Pelenų trečiadienio iki šv. Velykų Visuotinė bažnyčia skelbia Gavėnios laiką – kai kiekvienas tikintysis katalikas ne tik sau tinkamu būdu įpareigojamas atlikti atgailą, bet ir susijungia visuotinei atgailai, gailestingumui, meilės darbams, ištikimesniam pareigų atlikimui, abstinencijai. Beje, Abstinencijos įstatymas įpareigoja visus nuo 14 m. susilaikyti nuo mėsiškų valgių – draudžiama valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa, tačiau žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes valgyti leidžiama. Jis galioja visus metų penktadienius, Pelenų trečiadienį ir Kūčių dieną. Pasninko įstatymas leidžia vieną kartą per dieną sočiai pavalgyti, o ryte ir vakare tik užkąsti. Šio įstatymo turėtų laikytis tikintieji nuo 18 iki 60 m. amžiaus.

Pasitikrinkime, kiek giliai tikime

Pasninko metu katalikams turėtų būti svarbus ne tik fizinis kūno „apmarinimas“, bet svarbiausia dvasinis. Ko nors atsisakymas vardan Kristaus. Kasdienė malda, Šventojo Rašto skaitymas, atgaila, artimo meilė, tarpusavio bendravimas, santarvė šeimoje, gerų darbų darymas. Tikras atsidavimas primena ir apie socialinį teisingumą: mokėti teisingą atlyginimą, grąžinti neteisėtai nusavintus nuosavybę, atstatyti skriaudą, atlyginti žalą. Pasninko dvasia reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto ir atsisakyti tų produktų, kuriems jaučiamas ypatingas potraukis: kava, saldumynai, alkoholis, tabakas. Tačiau dabartiniu maisto kulto laiku tai ypač sudėtinga padaryti. Gavėnios metu reikėtų vengti pasilinksminimų, triukšmingų susiėjimų, atsakingiau vertinti laiką, laisvalaikį, pramogas. Tai ydų, blogų įpročių atsisakymo metas. Krikščionims itin sudėtingas yra Adventinis susilaikymas, kai vartotojiška kultūra įsuka į visiškai kitokį šurmulį.

Kas blogiau, puikybė ar nežinojimas?

Tradiciškai suprantamo pasninko paskirtis yra pirmiausia socialinio ir artimo meilės pobūdžio. Artimo meilė reikalauja dalį išlaidų skirti vargšams. Bet kaip duosi išmaldą, jei neturi iš ko? Todėl pirmiausia reikia taupyti. O taupyti – tai atsisakyti to, be ko galima apsieiti. Pasninkauti deramo penktadienio išlaidas šeima galėtų būtent atsidėti labdarai. Nuoširdi malda tampa pasninku, o pasninkas – išmalda. Tai brandina mūsų vidų, įkvepia kilniaširdiškumui, nesavanaudiškumui. Tik jei sukaupiame ateičiai, pramogoms, šeimoms ateities išlaidoms, ar tai jau žygdarbis?

Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: ‚Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju‘. O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‚Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!‘ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas“ (Lk 18, 10 – 14a).

Pasninkas fiziniam kūnui ir sveikatai: valgyk mažiau, gyvenk ilgiau

Tiems, kurie nėra įsigilinę į dvasinio kūno apmarinimą, verta pabandyti bent jau nuo fizinio. Jeigu anksčiau trūko mokslinių tyrimų ir įrodymų apie pasninko arba labiau vadinkime „badavimo“ naudą, tai dabar jų apstu. Štai mokslininkas R. Walfordas įrodė, kad apribojus kalorijų kiekį pagerėja sveikata, sumažėja tikimybė susirgti daugybe ligų, o gyvenimo trukmė pailgėja nuo 10 iki 300 procentų. Tiesa, kol kas JAV vyriausybės remiami tyrimai, kiek ir iki kokio lygio riboti kalorijas, kad gyventume tarkime iki 130 metų, dar atliekami, tačiau pasaulio gerontologai jau pritaria, kad tai yra realu. Vis daugiau mokslininkų pritaria nuomonei, kad mūsų senėjimas vyksta dėl vis labiau mažėjančio gebėjimo atitaisyti tai, ką pažeidė laisvieji radikalai. Tačiau kol nėra iki galo patikrinti būdai, kaip pailginti žmonių sveikatos trukmę, sumažinti riziką per anksti mirti nuo ligų, patariama riboti kalorijas, maitintis pagal optimalios mitybos principus, gauti pakankamai antioksidantų, judėti, puoselėti dvasinę sveikatą. Visgi vien apriboti valgymą nėra tas pats, kas gauti mažiau kalorijų. Valgydami daugelį šiuolaikinių maisto produktų, mes gauname apskritai „tuščias“ kalorijas – cukrus, perdirbti produktai, prisotinti riebalai. Ir negauname jokių būtinų priedų, tokioms kalorijoms perdirbti. Taigi per pasninką realiausias laikas apriboti bent tokių produktų vartojimą. Tačiau badauti gali tik psichiškai sveikas žmogus. Gerai susipažinęs su badavimo technikomis, metodais. Žinantis, kaip reikia paskui atsistatyti. Abejonės, baimė, savęs gailėjimas čia yra didžiausi priešai. Tai turi būti paties žmogaus sprendimas be jokio aplinkos smerkimo. Be to, badavimas turi kažką pakeisti. Tai yra ar po jo bus atsisakyta tam tikrų žalingų įpročių, ar bus vėl grįžtama prie to paties? Po badavimo ypač pirmomis dienomis organizmas atmeta gyvulinės kilmės baltymus. Todėl iš karto po pasninko prisivalgyti daug mėsos patiekalų yra labai pavojinga sveikatai.

Vienos dienos pasninkas

Štai kaip galėtų atrodyti vienos dienos per savaitę pasninkas: vien neapdorotų daržovių, augančių virš žemės – moliūgų, cukinijų, baklažanų ir t.t. Tinka tiems, kurių sutrikusi medžiagų apytaka, kaupiasi dujos, beria spuogai. Tiems, kuriems trūksta gyvybinių jėgų, energijos, prastas virškinimas, rekomenduojama vieną dieną valgyti vien daržoves, kurios auga po žeme. Chroninėms ligoms gydyti tinka įvairių daržovių pasninkas. Beje, daržoves reikėtų valgyti nenuluptas, tai yra su žieve. Mažinti svorį padės uogų pasninkas. Atgauti protines jėgas – žirnių, pupelių, ypač daigintų, pasninkas. Tiems, kuriems trūksta optimizmo, verta kartą per savaitę valgyti tik vaisius. Žalumynų pasninkas gerina virškinimą, kepenų ir skrandžio darbą. Tik būtina žinoti, kad pasninko dienomis reikia gerti vandenį. Sauso pasninko arba pasninko vartojant pieną bandyti neverta. Tam reikia labai tvirto dvasinio pasirengimo.