Vaikams skaniausia bus tai, ką pirmiausia paragavo po motinos pieno

Vaikams skaniausia bus tai, ką pirmiausia paragavo po motinos pieno

Iki trisdešimt ketverių Sauliaus Urbono gyvenime buvo visko – vyras sukosi finansų, verslo procesų valdymo srityje, stresą, kaip ir daugelis verslininkų, retsykiais malšindavo alkoholio taurele, uoliai pešdavo dūmą. Sveikata ėmė šlubuoti, o gydytojai nebuvo linkę meilikauti – organizmas kaip senio. Tuomet ir įvyko didysis pokytis – Saulius nusprendė metus laiko nevartoti alkoholio. Tam, kad nesurūkytų nė vienos cigaretės. Nuo to laiko prabėgo bemaž du dešimtmečiai, kupini paieškų, atsakymų į klausimą – kaip gyventi, kad būtum sveikas? Šiandien sveikos gyvensenos ir asmenybės ugdymo mokytojas Saulius Urbonas žino atsakymą, sukauptomis žiniomis uoliai dalijasi su aplinkiniais. 

Nejaugi per tuos metus taip ir neparagavote vyno ar alaus?

Paragavau ir ne tik. Be alkoholio ir cigarečių gyvenau puikiai, jaučiausi kur kas žvalesnis, energingesnis, darbingesnis. Tačiau po dešimties metų nusprendžiau išsiaiškinti ar teisingai darau, atsisakydamas svaigalų. Pusę metų gėriau – ne kasdien, bet vis paragaudavau. Linksma buvo pirmą, antrą , gal dar trečią dieną. Paskui linksmumas kažkur dingo, o sveikata vis prastėjo. Tada dar nežinojau, kad alkoholis trukdo laimės hormonų sekrecijai, žmogus negali normaliai medituoti. Jis nebejaučia palaimos nei gerdamas, nei medituodamas. Taigi ir alkoholio atsisakiau visiškai.

O maistas? Laikotės kažkokių apribojimų?

Nepriskiriu savęs nė vienai kategorijai, nesu nei vegetaras, nei veganas. Galiu suvalgyti ir mėsos, ir žuvies. Tačiau devyniasdešimt penkis procentus mano raciono sudaro švieži vaisiai, daržovės, žalumynai. Būtent vaisiai, o ne daržovės sudaro mitybos pagrindą, daržovės – tik nedidelę dalį. Visai nevalgau glitimo turinčių kruopų, negeriu kavos, tonizuojančių gėrimų.

Fizinis judesys, mankšta – ką privalomai atliekate kiekvieną dieną?

Rytinė lovos mankšta, rytinis pilvo masažas, tuomet į lauką - bėgte pusantro kilometro, mankšta, būtinai atlieku emocinio išlydžio technikos pratimus, tuomet ristele atgal į namus, o čia jau jėgos pratimai, grūdinimosi procedūros, t.y. šaltas dušas užbaigiant rytinę mankštą.

Kiek laiko tai trunka?

Nuo valandos iki pusantros, jeigu atostogauju prie jūros, tuomet ilgiau – dvi tris valandas.

Tačiau juk ne kiekvienas gali ryte skirti tiek laiko mankštai...

Alternatyvų judėjimui nėra, tai turime aiškiai suvokti. Esu įsitikinęs – valandą per dieną tam gali skirti visi. Sportinę dalį galima perkelti į kitą dienos laiką, tačiau rytinės mankštos atsisakyti nevalia. Ir tai užtruks viso labo tik tris minutes, taigi skųstis laiko stoka negalima. Jėgos pratimus galima daryti ir per pietus, ir pavakare, turint tam laiko, jiems reikėtų skirti nuo penkiolikos iki keturiasdešimt penkių minučių. Beje, turiu nuostabią mokinę, trijų vaikų mamą, kuri nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro sukasi it voverė rate - užsiima vaikų priežiūra, buitimi, dirba ir uždirba pinigus ir ... puikiai spėja sportuoti, padaro net daugiau negu iš jos tikimasi. Taigi tai turbūt ne laiko, o noro klausimas.

Kokios, Jūsų manymu, didžiausios mūsų bėdos, susijusios su sveikata?

Esu įsitikinęs – mūsų visuomenė viena aktyviausiai besidominčių sveika gyvensena, didelė dalis žmonių uoliai ir aktyviai domisi sveika mityba, sportuoja. Labai džiugu, kad tuo domisi vis daugiau jaunimo. Tačiau ta aktyvioji dalis tesudaro vos dešimt procentų visuomenės ir labai abejoju, kad greitu metu šie skaičiais keisis, nes visa industrija laikosi ant tų devyniasdešimties procentų. Net turiu tokį posakį – dešimt procentų žmonių gyvena sveikai, o kiti devyniasdešimt procentų galvoja, kad yra tarp tų dešimties procentų. Šiaip kitose išsivysčiusiose valstybėse šis standartas kitoks – sveikos gyvensenos atstovų tėra penki procentai. Tas pasakymas „gyventi sveikai“ kone kiekvieno suvokiamas skirtingai ir dažniausiai klaidingai. Turi būti visas kompleksas – mityba, judesys ir meditacija, jeigu kryptingai veikiame šiose trijose srityse, atrandame balansą, tik tuomet galime kalbėti apie sveiką gyvenseną. Jeigu bent vienoje iš šių sričių sustoji, turi žinoti, jog tavo tobulėjimas baigiasi.

Kaip šeimoje ugdyti sveikos gyvensenos nuostatas, kaip įtraukti vaikus?

Aš pats esu individualistas ir manau, kad pirmiausia kiekvienas turi pasirūpinti savimi. Ir jeigu tu galvoji apie vaikus, tai turi daryti dar įnirtingiau. Nereikia net bandyti išaiškinti ką ir kodėl tu darai, nereikia versti kartoti ar kažką brukti per prievartą. Vaikas pats viską mato, ypatingai imlūs vaikai nuo dvejų iki šešerių, jie tarsi beždžioniukai, bandantys pakartoti viską, ką daro suaugusieji. Šiuo metu vyrauja teta bangos, tai yra pilnai atidaryta sąmonė ir pasąmonės laukas. Tuo metu vaikas neturi jokių filtrų, ką dedi, tą jis ima. Iki dvylikos metų užtenka juos mylėti ir suprasti, o mokysis jie stebėdami jus. Poreikis medituoti apskritai atsiranda tik po paauglystės, nes iki dvylikos metų yra dominuojanti alfa būsena.

O kaip su mityba? Ar gerai, kad tėvai nusprendžia neduoti atžalai tam tikrų produktų – tarkim mėsos, žuvies ar kiaušinių?

Jeigu tėvai žino ką daro, tuomet gerai. Jeigu jie patys yra sveiki, gerai jaučiasi, geba vaiką maitinti visaverčiu maistu, tada viskas tvarkoje. Tačiau manau, kad vaikui turi būti suteikta galimybė pasirinkti tai kas jam tinka. Nekalbu apie nesveikus produktus – traškučius ar saldžiuosius gėrimus, jų tiesiog neturi būti namuose. Svarbu, kad pasirenkant maistą galiotų sistema. Iki šešerių metų pilnai susiformuoja vaiko mitybos įpročiai, tad jeigu tėvai patys valgo ir vaiką maitina sveiku maistu, jis ir įgys įprotį maitintis sveikai. Kai po motinos pieno kūdikis pirmą kartą gauna virtą sutrintą bulvę, jam visą gyvenimą bus skaniausi bulviniai patiekalai, jeigu pirmasis jo paragautas maistas bus obuolys – jis labiausiai mėgs vaisius. Tą turėtų žinoti kūdikius auginantys tėvai. Tiesą sakant aš labai gailiuosi, kad mano tėvai nežinojo ir neskiepijo man sveikos gyvensenos principų, gailiuosi, kad tuo keliu pradėjau eiti nuo trisdešimt ketverių, o ne nuo gimimo. Tas jaunimas, kuris dabar aktyviai domisi sveika gyvensena – juda, taisyklingai maitinasi, medituoja – tą skiepys ir savo vaikams, vėlesniame amžiuje ir anūkams. Vadinasi ateityje galime tikėtis kur didesnio sveikuolių būrio.

Tačiau dabar yra begalė mitybos sistemų – vieni už vegetarišką ar veganišką mitybą, kiti – žaliavalgiai, treti siūlo atsisakyti baltymų, o ketvirti – angliavandenių. Kaip nepasiklysti šioje painiavoje?

Nereikėtų mestis į kraštutinumus ir eksperimentuoti, tai atims daug laiko, o ir rezultatas ne visada gali džiuginti. Tačiau pravartu žiūrėti kaip atrodo ir kaip jaučiasi tas, kuris jums dėsto savas tiesas. Yra vienas paprastas dalykas, kuris neleis suklysti – juk susitikę ir bendraudami mes intuityviai jaučiame ar galime tikėti ir pasitikėti vienu ar kitu žmogumi. Yra komunikacijos laukas ir jeigu tu supranti apie ką žmogus šneka, jeigu jo mintys yra priimtinos, tai tu jo ir klausai. Tačiau vedlio, arba mokytojo būtinai reikia. Ne tik tam, kad supažindintų su mitybos principais, bet padėtų suvokti visą sistemą.

Šiais laikais, kai informacijos gali gauti vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu, žinių stygiumi skųstis negalime. Tačiau vien žinių nepakanka?

Tikrai, teorinių žinių turi daugelis – jei paklaustum, visai gražiai papasakotų ką reikia daryti, kad būtum sveikas, gerai jaustumeisi ir ilgai gyventum. Tačiau didžiajai daliai pasiryžusių gyventi sveikai trūksta nuoseklumo ir valios. Jeigu įsipareigoti sau neužtenka, žmogus turi rasti dar vieną objektą, kuriam įsipareigotų. Štai čia ir praverčia mokytojas – jis pataria kuria linkme žingsniuoti, tuo pat metu kontroliuoja, neleidžia aptingti. Aš pats kai kurių sveikos gyvensenos dalykų mokiausi dešimtmečius, mokiausi iš įvairių mokytojų, bet dabar koncentruotas žinias galiu perduoti kitiems, galiu kontroliuoti jų pastangas. Aš neduodu receptų, o tiesiog kantriai dirbu su žmogumi ir matau kaip po kelių mėnesių ar metų keičiasi mano mokiniai, kaip ima veikti sveikos gyvensenos ir asmenybės ugdymo pamokų metų įgytos žinios, ima veikti sistema. Ir tai labai individualu, nes vienam reikia pradėti nuo mitybos, kitam – nuo judesio ar meditacijos, o paskui pasiekti visumos balansą. Bet iš pradžių žmogus turi duoti man žodį ir jo laikytis, vykdyti mudviejų susitarimus. Ir būtinai visiškai atsisakyti alkoholio, nes taurė vyno ar bokalas alaus kaip mat sužlugdo mūsų valios pastangas.

Jūsų paties gyvenime sistema veikia nepriekaištingai, tačiau iš šono žiūrint atrodo, jog joje labai daug draudimų, savęs ribojimų. Nesunku taip gyventi?

Atradimų yra kur kas daugiau nei praradimų. Aš labai gerai jaučiuosi, esu darbingas, imlus protiniam darbui, mano fizinės galimybės didžiulės, o tai labai svarbu. Didžiulį džiaugsmą man teikia bendravimas su žmonėmis, galimybė dalintis žiniomis ir patirtimi. Esu įkopęs į šeštą dešimtį, tačiau šiandien jaučiuosi tarsi būčiau trisdešimt penkerių. Ir nuo viso to aš tiesiog „kaifuoju“.

2011 m. Sauliaus Urbono mokymai Augueko namų kolektyvui. Šiemet prieš naująjį sezoną Augueko namų komanda vėl sėmėsi Sauliaus žinių ir dalinosi patirtimis, kiek ir kaip per trejus metus pasikeitė visų gyvenimo būdas. Per tuos metus gimė net šeši mūsų darbuotojų mažyliai. Patvirtiname, kad Sauliaus patarimai veikia!