Ugdykime gerumu

Ugdykime gerumu     Prieš keletą metų Lietuvoje viešėjęs rašytojas, kunigas, lektorius Bruno Ferrero, susitikęs su Lietuvos pedagogais, auklėtojais, mokytojais, klausė: kuo šiandien gali būti aktuali salezietiška auklėjimo sistema, taip vadinamoji prevencinė sistema? Garsus lektorius užuot galvojus programas, kūrus teiginius, visiems atvejams tinkamus šūkius atsigręžti į italų kunigo, paskelbto švnetuoju Jono Bosko asmenybę. Simboliška, Bruno Ferrero Lietuvoje viešėjo prieš pat sausio 31-ąją, kuomet ir minimas šventasis Jonas Boskas, kuriam XIX a. Italijoje, Turino Valdoko provincijoje įkūrus pirmąją oratoriją skurdžiam jaunimui, prasidėjo visas saleziečių judėjimas. 
    Bruno Ferrero, daugeliui pažįstamas iš trumpų pasakojimų ir istorijų knygų, iškelia garsiojo pedagogo sukurtos sistemos aktualumą šiandien. Lakiais, trumpais teiginiais, kuo rašytojas žavi ir patraukia, priverčia suklusti kiekvieną ir įsileisti šventojo J. Bosko mintis į savo širdis. 
    Oratorija – vieta, erdvė, kurioje pulsuoja laisvė, kurioje vaikai, mokiniai gali būti pačiais savimi, kurioje patiria draugystę, meilę, nuoširdumą. Kur mokytojui ir mokiniams gera būti kartu. O ne vienam mokinti visus. Saleziečiai net nevadina tai institucija ar kitokia ugdymo įstaiga. Tai yra NAMAI. O namai yra visų mūsų širdys. 
    Sakykime kasdien vaikams: aš tave myliu. Aš tau linkiu gero! Kalbėkime su vaikais širdimi, akimis. „ Mama, klausyk manęs akimis“!
    Ką šiandien mato mūsų vaikai: kokį mūsų, suaugusių, pasaulį? Mus, nuolat skubančius, suirzusius, paskendusius rimtuose darbuose ar reikaluose, pykstančius, nesišypsančius, nerimastingus. Kokie mes esame parduotuvėje, gatvėje, namuose? Mes ugdome vaikus savimi – tuo, kuo patys esame. Ir jei mes mylime, vaikai irgi išmoks mylėti. 
    Vaikas klausia mamos: tu tiki Dievu? Taip, atsako mama. O koks jis? Mama apkabina vaiką. Ir šis atsako: supratau. 
    Pasaulis pamiršo gero žmogaus grožį. Ne išorinio grožio, o vidaus. Duokime ne vaikų rankoms, protui, o vaikų širdims. Pirmiausia ir svarbiausia ne intelektualiniai dalykai, kurių galima išmokyti, o širdies. 
    Ugdyti reikia anksčiau nei žmogus susiduria su problemomis ar ydomis, reikia užsiimti prevencija. Švelnumu, nuoširdumu, meile. Nėra blogų vaikų, yra daug nelaimingų. Blogai elgiasi nusivylę, praradę drąsą, o ne blogi. Todėl suteikime vaikams drąsos. 
    Jei paliksime vieną pūvantį obuolį lėkštėje su sveikais, visi kiti ims pūti. Bet jei išpjausime iš to obuolio sėklas ir pasėsime, užaugs daug sveikų obelų. 
    Žaidimas – svarbiausias vaikų ir paauglių darbas. Vaikai kaip žvirbliai, o žvirbliai narvelyje žūva. Vaikai turi žaisti kieme. Ir jų krykštavimas yra pati geriausia muzika. Bijokime tylinčių vaikų. Vaikai išmoksta tik tai, ką patys patiria. „Darykite tai, ką aš darau“.     
    Bruno Ferrero klausia mokytojų: kada paskutinį kartą sakėte savo mokiniams - „man gera būti su jumis“? Kiek iš jūsų ne moko, atsistoję prieš klasę ar grupę, o kartu su vaikais patiria, ieško, eksperimentuoja, atranda? Štai svarbiausios kunigo Jono Bosko paliktos mums gyvenimo taisyklės:
* Įgyvendink savo svajonę, neturėti svajonių yra pavojinga. Ar nori bet kokio gyvenimo, ar nori pakeisti pasaulį? Turėkime tikslą.
* Tikėjimas suteikia šaknis ugdymui.
* Išmokime pagarbos vienas kitam: savo vyrui, žmonai, vaikams, artimiesiems, visiems aplinkiniams. 
* Mylėk gyvenimą ir sek savo širdimi. 
* Išmokyk vaikus patirti gyvenimo džiaugsmą ir grožį.
* Dangus nėra toli. Būkime atsakingi už savo gyvenimą. Atsakingas – iš italų k. išvertus reiškia duoti atsakymus. Ką padarei su tomis dienomis, kurias aš tau dovanojau? 
Visi esame laukiami ir norimi. 
    Salezietiškoji prevencinė sistema davė itin gerų rezultatų kovojant su paauglių ir jaunimo ydingu gyvenimo, priklausomybėmis. Ji jau yra įvertinta pasaulyje ir įvairiose šalyse naudojama ne tik saleziečių vienuolių ugdymo įstaigose. Šios sistemos pamatai – protas, dvasingumas, meilingumas, kai auklėtojas tampa atrama ir artimu žmogumi auklėjamajam, kuriami ryšiai tarp skirtingų auklėjimo institucijų - šeimos, mokyklos, bažnyčios, visuomenės, besirūpinančių pilnavertišku vaiko ugdymu bei auklėjimu. Teisingai naudojant salezietiškąją prevencinę sistemą, pasiekiami akivaizdžiai teigiami rezultatai – sumažinama neteisingų nukrypimų, nusikalstamos veiklos, potraukių į žalingus įpročius.