Portretai - Jolanta Mikalajūnienė

Portretai - Jolanta Mikalajūnienė    Jolanta. Čia atradau ramybės oazę
 
   Jolanta Mikalajūnienė "Augueko namų" nare tapo kai prireikė žmogaus, tvarkančio ūkio reikalus. Ji dirba administratore, ieško ūkininkų, galinčių tiekti produktus darželio virtuvei ir krautuvei, sudaro su jais sutartis, tvarko užsakymus, prižiūri krautuvėlės veiklą. Tačiau pasakodama apie darbus skuba paaiškinti, kad jos pareigų ratas kur kas platesnis nei darbo apraše. Juk ten neparašyta, kad turi kokiai mažylei kasas supinti ar didžiausią vaiko paslaptį išsaugoti. O juk šie maži dalykai teikia daugiausia džiaugsmo...
- Į "Augueko namus" atėjote jau turėdama nemažą darbinę patirtį. Kokia ji?
- Esu kilusi iš Širvintų, mokykloje, be įprastinių dalykų, mokėmės ir daržininkystės - turėjome savo šiltnamį, daržovių lysvių. Nerimtai žiūrėjau į tą žemės ūkio pradžiamokslį, bet turėjome labai gerą mokytoją, ji vis sakydavo - palaukit, palaukit, pravers jums gyvenime tos žinios. Ir tikrai, baigusi vidurinę stojau į tuometį Pedagoginį institutą, pasirinkau biologiją ir žemės ūkio darbus. Trečiame kurse dar papildomai pasirinkau taikomuosius darbus - mielą širdžiai ir sielai užsiėmimą. Mokiausi kepti, virti, megzti, siūti... Taigi, mokytoja buvo teisi - visos žinios gyvenime praverčia. Baigusi aukštuosius mokslus trylika metų tuometėje Taikos vidurinėje, dabartinėje M.Biržiškos gimnazijoje, dirbau biologijos mokytoja. Paskui - koks sutapimas - taip pat trylikai metų pasinėriau į visai kitą veiklą, dirbau farmacijos ir pardavimų srityje. O tada atėjau čia ir atradau ramybės oazę.
- Gal irgi trylikai metų?
- Oi, labai norėčiau, nebenoriu daugiau gyvenime ieškoti. Vėl grįžau į pedagoginį darbą ir jaučiuosi čia tikrai laiminga. Mano dukros užaugo, galiu daugiau laiko skirti sau, savo pomėgiams, pradėjau lankyti dailės studiją. Bet kartais taip norisi, kad būtų galima atsukti laiką, kad mano mergaitės būtų mažos, galėčiau jas apkabinti, myluoti. Va šituos mano norus, šį ilgesį atliepia darbas darželyje. Ateini ryte ir girdi, jau šaukia: "Jolanta, Jolanta...". Arba sėdi prie kompiuterio, ateina Maja ir prašo: "Gali man supinti plaukus?" Kaip gi nesušukuosi tos galvytės? Toks tarsi grįžimas į senus laikus. Iš vaikų gaunu tai, ko šiuo metu trūksta mano sielai.
- Bet pagrindinė Jūsų atsakomybė yra tvarkytis "Augueko namų" krautuvėlėje. Kas yra jūsų pirkėjai?
- Mūsų auklėtinių tėveliai, darželio kaimynai, produktus čia atsiima ir tie, kurie užsisako juos elekroninėje krautuvėlėje. Bet tai nėra tik prekyba - žmonės daug klausinėja apie sveiką mitybą, jie nori žinoti iš kur gauname produktus, iš ko ir kaip gaminame, verdame, kepame. Yra susidariusi tokia valgytojų bendruomenė, o mano pareiga visus išklausyti, patarti, suteikti žinių. Ir turiu pasakyti, kad tų sąmoningų valgytojų daugėja. Gal taip yra ir todėl, kad galime atliepti visus individualius poreikius, pavyzdžiui, esate alergiški kiaušiniams - gaminsime be jų, netoleruojate glitimo - prašom, jo maiste nebus. Aš pažįstu kiekvieną mūsų pirkėją, žinau ką jis mėgsta, ką gali, ko negali valgyti. Tai visiškai individualus ryšys.
- Patinka Jums šis darbas?
- Jeigu kasdien nuo ryto iki vakaro tektų daryti tik tai, gal ir pabostų. Bet jau sakiau - čia kiekviena diena kitokia, nėra jokios monotonijos. Būna dienų, kai pati išvežioju mūsų virtuvėje pagamintą maistą po kitus vaikų darželius, bendrauju su auklėtojomis. Kartais jos sako - vaikai nevalgo to ar ano. Klausiu - kodėl, gal neskanu? Ne, sako, tiesiog neragauja. Tada pasakoju kaip maitiname mes - su šaukštu nestovime už nugaros, bet skatiname, įkalbame paragauti, o paragavus, žiūrėk, ir visai patinka tas patiekalas. Juk kiekvienas vaikas turi namuose susiformavusius mitybos įpročius, mes darželyje siūlome naujovių, kitokių skonių. Ir pamažu pratiname prie darželio maisto. Vaikai tikrai valgo, kai pagaminta skaniai.  
- O su ūkininkais dažnai tenka bendrauti?
- Pas juos važiuojame su vaikais, kad mažieji matytų iš kur, tarkim, ta mūsų ūkininkė Vaiva Buliauskienė ir ką ji tame savo ūkyje augina, gamina. Ir ką jūs manote - vaikams stebuklas, kai vištą kieme lakstančią mato. Kad štai didžiulė karvių banda ganosi, kiek pieno iš tų karvių Vaiva primelžia ir kiek skanių sūrių suspaudžia ar sviesto sumuša. Mažiesiems šis pažinimas tikrai prilygsta stebuklui. Ir tuos darželius, į kuriuos tiekiame savo maistą raginame prisijungti prie tokių pažintinių žygių.
- Pradėjus dirbti su sveikais produktais, maistu ar keičiasi jūsų, jūsų šeimos mitybos įpročiai?
- Žinoma keičiasi. Galvoju, kad viskas atsiranda ne atsitiktinai, kartais dėlioji dėlioji mintis, o gyvenimas ima ir sustato viską į vietas. Kai mano merginos tapo paauglėmis, ėmė daugiau dėmesio skirti išvaizdai, o atsakymus joms apie tai ką valgyti, kaip ką derinti radau čia. Ir pagrindinė mano konsultantė yra Ingrida. Taip, mes visi žinome, kad reikia valgyti daugiau vaisių, daržovių, bet kada geriausia tai daryti, ką su kuo derinti suprantame toli gražu ne kiekvienas. "Augueko namuose" organizuojama daug paskaitų, seminarų, o įgytos žinios verčia keistis. Tai būtent čia įgijau tą mitybos tvarkos supratimą.
- Turite nemenką ir pedagoginio darbo, ir gyvenimišką patirtį. Kaip derėtų auklėti vaikus, kad jie užaugtų  gerais žmonėmis?
- Nėra jokio recepto, bet pirmiausia patiems reikia būti gerais žmonėmis. Labai svarbi vidinė ramybė, taip pat nereikia vaikams piršti savų tiesų, o daugiau stebėti juos. Geras pavyzdys - jei mažylis lipa laiptais, nesiūlykite savo rankos, leiskite jam kopti savarankiškai, bet stebėkite ir būkite šalia, jei prireiktų jūsų pagalbos. Šį pavyzdį galima taikyti visose situacijose - stebėk savo vaiką, žinok viską apie jį, bet nelįsk su savo tiesomis ar pamokymais. Pirmiausia vaikui turi būti pavyzdžiu pats - jei dirbi, tai iš širdies, iš visų jėgų. Jei pradedi kažką - nemesk nebaigęs. Tarkime, pasodinome su vaikais į vazonėlius sėklytes, bet darbas tuo nesibaigė - turime prižiūrėti, laistyti, stebėti augimą. Taip drauge mokomės darbų tęstinumo. Dar reikėtų mažinti draudimų. Leiskite vaikams išsitepti, piešti rankomis, o ne teptuku, leiskite jiems eksperimentuoti. Ir svarbiausia - raskite laiko savo vaikams.
- "Augueko namuose" turite ir daug veiklos, ir daug atsakomybių. Ar pagalvojate apie tai, ką dar čia įdomaus ir prasmingo būtų galima nuveikti?
- Būtų visai smagu turėti šiltnamį. Mes turime kieme lysvių, kuriose auginame daržovių. Tai puiki edukacinė veikla vaikams, jie taip noriai stebi visus daržininkystės procesus. Turi padidinamuosius stiklus, pro juos apžiūrinėja žiedynus, tyrinėja augalus. Šiltnamyje galėtume ir raudonų pomidoriukų užsiauginti, nereikėtų žalių skinti ir nokinti. Būtų dar įdomiau... Bet dabar galvoju, gal mūsų kodėlčiukams ir neužtektų kantrybės sulaukti kol pomidorai paraudonuos - nuraškytų anksčiau (juokiasi). Na, būtų puiki proga mokytis kantrybės. Dar manau, jog mielai apsiimčiau turėti gamtos būrelį. Manau ateis laikas ir tam.
- Kokios kolegų savybės Jums labiausiai imponuoja?
- Patikimumas. Tarkim, ateinu į virtuvę pas Aliną ir sakau - rytojui užsakė tortą. Alina niekada nepasakys "ne". Žinau, kad ir produktus ne visus tuo metu turi, ir laiko iki rytojaus tik vakaras ir naktis beliko, bet žinau, kad gražutėlis tortas rytoj bus. Dar man patinka, kad kolektyvas nesikeičia ilgus metus. Vadinasi darbuotojai nejaučia streso, o tai reiškia, kad ir tėvai gali būti ramūs - jų vaikai auga ramioje, darnioje aplinkoje. Aš pati čia jaučiuosi labai gerai, tiesiog nejaučiu, kad dirbu.