Portretai - Jovita Jonušytė

Portretai - Jovita Jonušytė               Jovita. Tikiu, kad viską gyvenime dėlioja likimas
 
   Net neabejokite - apie "Augueko namus" žmonės žino visoje Lietuvoje. Žino tie, kurie domisi vaikų ugdymu, sveika gyvensena, mityba. Kai prieš ketverius metus Jovita Jonušytė ryžosi iš pajūrio persikelti į sostinę, vienintelė vieta, į kurią ji išsiuntė savo CV ir buvo "Augueko namai". Nes jau buvo prisiklausiusi puikių atsiliepimų ir apie patį darželį, ir apie šaunų kolektyvą.
- Jovita, kodėl tik "Augueko namai"?
- Ieškojau širdžiai mielo darbo, galvojau, jį radusi tikrai paliksiu Palangą, juolab, kad darželyje buvau įdarbinta laikinai, ir bent kuriam laikui įsikursiu Vilniuje. Draugė sako, pabandyk čia, labai geras darželis, turėtų būti smagu jame dirbti. Išsiunčiau gyvenimo aprašymą ir galvoju - kaip bus taip, jeigu lemta - kraustysiuosi. Atsakymo sulaukiau po 20 minučių, Ingrida siūlė atvykti pokalbiui. Susitikome, pabendravome, o grįžusi namo sulaukiau kvietimo - laukiame tavęs.
- O kas Jūsų supratimu yra geras darželis?
- Geras yra tas, kuriame jautiesi bendruomenės dalimi. Aš seniai domiuosi sveika gyvensena, dvasiniu tobulėjimu, užsiiminėju joga. Visa, kas man artima, radau čia. Sakyčiau, čia susirinkę panašios pasaulėžiūros žmonės.
- Seniai dirbate su vaikais?
- Nuo pat paauglystės. Iš pradžių prižiūrėdavau giminaičių vaikus, vėliau dirbau aukle visiškai nepažįstamose šeimose, žodžiu, visada buvau apsupta vaikų. Ir mama mano yra vaikų darželio auklėtoja. Klaipėdoje įgijau socialinio pedagogo diplomą, neįsivaizdavau kurioje tiksliai srityje dirbsiu - gal su socialinės rizikos šeimomis, gal kur kitur, bet visada žinojau, kad darbinę ateitį siesiu su vaikų ugdymu.
- Apie tokias moteris sako - stipriai išvystytas motinystės instinktas...
- Tikrai taip, labai anksti suvokiau, kad noriu šeimos, vaikų. Manau, kad tam bus lemta išsipildyti.
- Turite neįkainojamos praktikos - dirbote ir šeimose, ir valstybiniame darželyje, dabar - privačiame. Lyginate savo veiklą skirtingais etapais?
- Taip, bet turiu pasakyti, kad vaikai visur ir visada yra vienodi - visiems jiems reikia meilės, šilumos. Kalbant apie pačios darbą, valstybiniame darželyje yra griežtai nustatyti veiklos rėmai, ką gali ir ko negali. Darbas, pareiga - viskas, ko iš tavęs reikalaujama. "Augueko namuose" daugiau kūrybiškumo, tos labiausiai tinkamos ugdymo sistemos paieškų, nuolatinių bandymų kuo geriau išspęsti susidarančias problemas ar įveikti iškeltus iššūkius. Labai šiltas direktorės santykis su darbuotojais, visi elgiamės taip, tarsi būtume tikra šeima, skatinamas kiekvieno asmeninis tobulėjimas, o pagalbos, jeigu reikia, gali kreitis ne tik darbiniais klausimais. Tarp kolegų tikrai nėra pavydo, intrigų ar nesveikos konkurencijos. Bet mes visi dėl to stengiamės.
- Kokie didžiausi iššūkiai, kuriuos patiriate darbe?
- Kartais netinkamas vaiko elgesys erzina ir tai normalu, tuomet turi ieškoti tų vidinių rezursų, vidinių galių viską daryti su meile, kad rastum ryšį su vaiku, kad jis patikėtų, jog linki jam tik gero. Būna, bandai prieiti vieną, antrą kartą, rodos jau ir kantrybės neturi, ir griežtesnį žodį pasakai, subari. Tada imi pergyventi, kad pasielgei ne pedagogiškai, prasideda savigrauža. Tai man didžiausias iššūkis ir yra susitvarkyti su savimi, rasti tą vidinį balansą.
   Iš tikrųjų tai vaikai yra geriausi mokytojai, jie labai greitai pajaučia suaugusiojo vidinę būseną. Kai neigiamos emocijos ima viršų, pradedi galvoti - kur manyje yra spragos? Kaip turėčiau ir galėčiau keistis? Tuomet išeini trumpų atostogų, medituoji, užsiimi joga. Kai pailsi, supranti - viskas yra gerai, tavo vieta čia, tai tebuvo nuovargis, jis praėjo ir aš vėl galiu duoti ir dalintis. Vaikai moko to kasdienio džiaugsmo... Pamenu kai tik pradėjau čia dirbti, pačią pirmą žiemą, išėjome su vaikais ant kalno rogėmės čiuožinėti. Taip smagu! Ir aš galvoju - kada gi paskutinį kartą čiuožinėjau nuo kalno? Gal tik vaikystėje. Tai vaikai mus kasdien moko, kad kiekviena diena gali dovanoti mažų, bet tokių gražių džiaugsmų.
- Profesinio tobulėjimo srityje ko norėtumėte siekti?
- Šiandien negalėčiau įvardinti, bet tikrai jaučiu, kad po dvidešimties metų mano darbinės veiklos ribos bus prasiplėtusios. "Augueko namuose" mus skatina siekti mokslų, daugiau žinoti, tobulėti. Bet stengiuosi prie nieko neprisirišti, neplanuoti toli į priekį, palieku viską likimui - jis sudėlios.