Kiek reikia vitamino C suvartoti, kad peršalimai aplenktų?

Kiek reikia vitamino C suvartoti, kad peršalimai aplenktų?
Ar gauname pakankamą rekomenduojamą paros vitaminų ir mineralų normą?
Įvairiose šalyse darytos apklausos apie mitybos sudėtį ir įpročius nustatė, kad net tie, kurie teigia vartojantys subalansuotą maistą, negauna visų reikalingų maisto medžiagų ir papildų kiekio, kurį rekomenduoja ES ar PSO. Pasirodo, vyriausybių rekomenduojamos dienos dozės yra nustatytos tam, kad būtų išvengta vadinamųjų "trūkumo" ligų, tokių kaip skorbutas ar panašiai, o ne tam, kad būtų garantuota optimali kiekvieno mūsų sveikata. Be to, skirtingų šalių RPN - rekomenduojama paros norma, gali skirtis net dešimt kartų. O skirtumas tarp "ligos nebuvimo" ir "geros sveikatos būklės" yra labai didelis. Štai medicinos tyrinėtojas dr. S. Davies ištyręs B grupės vitaminų koncentraciją kelių tūkstančių žmonių kraujyje, nustatė, kad net 7 iš 10 jų trūksta! Jei labai intensyviai sportuojate, nuolat patiriate stresą, jei vartojate alkoholį ar rūkote, gyvenate užterštoje aplinkoje, ar nuolat puola infekciniai susirgimai, papildų poreikis gali būti net dvigubai didesnis. 
Dilema: sveikas maistas ar papildai?
Jau keliasdešimt metų tyrėjai nuodugniai aiškinasi, ar įmanoma rekomenduojamą vitaminų ir mineralų paros normą gauti su maistu, ar visgi reikia papildomai papildų? Dažniausiai maisto produktai, kuriuos žmonės vartoja ir tiki, kad maitinasi teisingai, neturi visų reikalingų papildų RPN. O ir sunkoka suvalgyti tokį kiekį maisto, kuris prilygtų dienos dozei. Tarkime, norėdami gauti 1000 mg vitamino C, turėtume suvalgyti 22 apelsinus. Tiesa, vitamino C RPN tėra 60 mg arba vienas apelsinas per dieną. Tačiau čia reikia pagalvoti ir apie vitamino C "vagis". Tai yra jei valgome daug kepto maisto, geriame kavą, rūkome, vartojame alkoholį, patiriame stresą, gyvename užterštoje aplinkoje, jo labai greitai netenkame. Dar viena liūdna tiesa, kad šiandieninis maistas nebėra toks, koks buvo anksčiau. Vaisiai ir daržovės yra tiek geros, kiek gera žemė ir aplinka, kurioje užaugintos. Intensyvi žemdirbystė yra tiek išsekinusi dirvą, kad augalai nebegauna reikalingo mineralų komplekso kiekio. O papildomai tręššiant dirvą azotu, fosforu, kaliu, tesudaromos sąlygos augalams augti, bet tai neturi nieko bendra su mineralinėmis atsargomis pačiuose augaluose. Dėl tokios agrokultūros ir dar dėl ilgo produktų sandėliavimo vitaminų ir mineralų kiekiai vaisiuose ir daržovėse stulbinamai mažėja. Pavyzdžiui, jei vienas apelsinas gali duoti vidutiniškai 60 mg vitamino C, tai kai kuriuose prekybos centruose parduodami apelsinai jo... apskritai nebeturi! Blogiausia, kai iš toli atgabentas daržoves ir vaisius dar ilgai palaikome, kol suvalgome. Todėl geriausia rinktis šviežias daržoves ir vaisius pagal sezoną ir iš vietinių ūkininkų. Ir kuo greičiau suvartoti. Ir apskritai maisto gamyba, ypač dėl agrokultūros technologijų, yra didžiausia vitaminų netekties priežastis. Maisto produktai labai stipriai perdirbami ir dar ilgai saugomi. Štai miltai, ryžiai, cukrus gamybos procese netenka apie 77 proc. cinko, chromo, mangano. Dar kitų būtinų papildų, riebalų perdirbtuose maisto produktuose nelieka, kadangi jų buvimas trumpina produkto sandėliavimo laiką. Rafinuotuose maisto produktuose yra tik konservuojančių antioksidantų poveikį turinčių vitaminų A, C, E. Todėl mitybos specialistai juokauja, kad geras maistas išnyksta ir reikia gerokai pasukti galvą ir įdėti jėgų, kad jo gautume. Trys didžiausi vitaminų ir mineralų priešai yra kaitinimas, vanduo ir oksidacija. Vitaminas C yra itin jautrus oksidacijai. Jį išardo tie oksidai, kurie apkartina maistą. Taigi kuo ilgiau maistas buvo sandėliuojamas, kuo turėjo didesnį kontaktą su šviesa ir oru, tuo mažiau vitamino C jame liko. Pavyzdžiui, apelsinų sultys, kurios buvo supakuotos technologiškai sumažinus kontaktą su deguonimi iki minimumo, netenka 33 proc. vitamino C per 22 sav. Maždaug per tiek laiko sultys patenka į mūsų stiklinę. Tačiau, kai atidarome pakuotę, oksidacija įvyksta be galo sparčiai. O jei dar pamiršome įdėti pakuotę į šaldytuvą? Ar apsaugoti sultis nuo šviesos poveikio? Erškėtrožių arbatos pakelyje nebelieka vitamino C dar prieš įmerkiant pakelį į vandenį. O jei pėdsakai ir liko, tai verdantis vanduo galutinai tuos pėdsakus panaikino. Špinatai, saugomi atvirame inde, kas dieną netenka po 10 proc. vitamino C. Tiesa, šaldyti produktai vitaminus ir mineralus išlaiko geriau. Bet koks terminis maisto paruošimas suardo vitaminus ir mineralus. Tai priklauso ir nuo laiko, kurį produktai kaitinami, ir nuo puodo kokybės. Bet vis tiek aukšta temperatūra yra didžiausias vitaminų priešas. 
Tačiau ir renkantis papildus reikia nemažai žinių. Auksinė taisyklė: prieš vartojant papildus reikia išsiaiškinti tinkamas dozes ir reguliariai vartoti. Vegetarams dar reikia žinoti, kad kapsulės yra gaminamos iš želatinos, tai yra gyvulinio produkto. Vitaminai ir mineralai būna skirtingų cheminių formulių, nuo kurių priklauso, kaip jie bus įsisavinami ir kiek turės naudos. Tiesa, vitaminis C ( askorbo rūgštis) yra vienodai biologiškai aktyvi kaip ir natūralus vitaminas C. O jeigu dar vitaminas C yra su citrusinių bioflavonų ar uogų ekstrakto priedais, tuomet jo efektyvumas bus dar didesnis ir toks vitaminas bus dar arčiau gamtos. 
Tad kiek reikėtų suvartoti vitamino C, kuris rekomenduojamas siaučiant virusinėms ligoms, kad tikrai jų nepasigautume? 
Vitaminas C yra svarbiausias imuniteto stiprintojas. Jam priskiriama daugiau nei dvylika skirtingų imunitetą stiprinančių funkcijų. Jis mažina uždegimines reakcijas, stimuliuoja imuninę sistemą gaminti interferoną, kuris dar labiau stiprina imuninę sistemą. Tik studijos parodė, kad tam reikia didelės vitamino C dozės, beveik 20 kartų didesnės nei RPN, tai yra daugiau nei 1 g per dieną. O jeigu metų turime daugiau nei keturiasdešimt, gyvenimas kupinas streso, dar užteršta aplinka, su peršalimu kovoti prireiks net apie dviejų gramų per dieną. 
Vartotina vitamino C forma yra askorbo rūgštis, kalcio askorbatas. Geriausiai įsisavinamas vartojant ne su valgiu. Sunkiai virškinami valgiai kliudo įsisavinti. 
Vitamino C atmintinė:
Kam reikalingas? Stiprina imuninę sistemą, kovoja su infekcija. Gamina kalogeną, stiprina kaulus, odą, sąnarius. Antioksidantas, detoksikuojantis išmetamų dujų teršalus, saugantis nuo vėžinių ir širdies susirgimų. Padedantis gaminti antistresinius hormonus, energiją iš maisto produktų.
Trūkumo požymiai: dažni peršalimai, energijos trūkumas, dažnos infekcijos, jautrios kaurjuojančios dantenos, lengvai atsirandančios mėlynės, kraujavimas iš nosies, lėtas žaizdų gijimas, raudoni spuogeliai ant odos. 
Kiek reikia? Rekomenduojama paros norma - 60 mg. Optimali - 2000 mg. 
Toksiškumas: gali sukelti viduriavimą. 
Maisto produktai: paprika, rėžiukas, kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, žemuogės, citrinos, kiviai, žirneliai, melionai, apelsinai, greipfrutai, laimai, pomidorai. 
Padėjėjai: bioflavonoidai, esantys vaisiuose ir daržovėse, didina poveikį. Kartu su B grupės vitaminais dalyvauja energijos gamybos procese. Kartu su vitaminu E veikia kaip antioksidantas.
Vagys: rūkymas, alkoholis, teršalai, stresas, keptas maistas.