Diskusija Seime, apie kurią tėvai turi žinoti

Diskusija Seime, apie kurią tėvai turi žinoti Seime Pasaulinės šeimos dienos išvakarėse parlamentinė grupė „Už šeimą“, Šeimos institutas, Krikščioniškas pilietinio veikimo forumas, Laisvos visuomenės institutas surengė konferenciją, skirtą genderizmo arba socialinės lyties temai aptarti. „Nauji stabai: genderizmas ir seksualinė revoliucija“. Interneto portalo "Bernardinai.lt" redaktorės Saulenos Žiugždaitės mintys, kurias turėtų išgirsti visi tėvai. 

" Tenka apgailestauti, kad konferencija palietė labai daug temų, tad negalėjo nuodugniau apžvelgti nerimą keliančių reiškinių. Pritrūko ir atidesnio „kitos pusės“ – lytį socialiniu konstruktu laikanančių asmenų – argumentų pateikimo bei analizės. Apsiribota priekaištų, metamų „tradicinių pažiūrų žmonėms“, atrėmimu. 
Ne vienas pranešėjas pabrėžė, jog reikalinga tęstinė šios visuomeninės tikrovės analizė, neapsiribojant viena konferencija. Galėtume tik pridurti, kad diskusija neįmanoma, apsiribojant tik bendraminčių grupe. Susidaro įspūdis, jog kol kas genderizmo šalininkų argumentus geriausiai išmano mūsų paaugliai. Nesusikalbėdami su jais, vargu ar laimėsime kultūrinę revoliuciją."

Seimo pirmininkės pavaduotoja I. Degutienė: „Kur veda ši tariama pažanga?“

I. Degutienė, būdama medikė, kelia klausimą, kodėl lyties nustatymo ar keitimo klausimas tapo politikų svarstymų objektu. „Juk žmogaus lytį lemia chromosomų išsidėstymas. Jei kombinacija nėra įprasta, paprastai tai yra nukrypimas nuo normos, traktuojamas kaip liga. Tuo tarpu šiandien lytis keičiama pagal antrinius lytinius požymius, pagal asmens psichologiją ir norus. Kodėl genderizmas atsirado būtent šiandienos visuomenėje? Visos revoliucijos vykdavo dėl laisvės, brolybės ir tik vėliau išlįsdavo tikroji priežastis. Manau, kad netrukus ir mes pamatysime, kas už to stovi. Nežinau, koks mokslas galėtų paneigti mūsų prigimtines savybes, kurias gimdami atsinešame. Genderizmo atstovai kaltina mus pažangos stabdymu. Jos nestabdome, tik klausiame, kurgi ji, ta tariama pažanga veda? Atrodo, kad norima būti bet kur, kad tik toliau nuo mūsų krikščioniškų šaknų. Visuomenėje reikalingi itin platūs debatai šia tema, nes klausimas iš visuomeninio jau seniai tapo politinis."

VDU Teisės fakulteto doktorantas V. Malinauskas: „Lyties keitimą Lietuvoje įteisino teismai“

„Lietuvos Respublikos įstatymai remiasi prigimtine teise. Tačiau teismai įteisino be jokių diskusijų visuomenėje lyties pakeitimą asmens pageidavimu. Tokie įstatymai iš esmės neturi konstitucinio pagrindo, tačiau šiandien jie gal užkirsti kelią sužinoti asmens lytinę tapatybę, net jeigu tai svarbu. Esu tas, kuo jaučiuosi, o ne tas, kas esu. Teismai įvedė teisinės lyties sampratą, kuri yra socialinės lyties atmaina. Iš esmės lyties keitimas Lietuvoje yra įteisintas, nors gal daugeliui tai būtų netikėtumas. Pastangos įteisinti lyčių keitimą be plataus visuomenės pritarimo yra rimta grėsmė demokratijai ir neprisideda prie didesnės laisvės, nei prie platesnės demokratijos, nei pasitikėjimo valstybe.“

Vokiečių sociologė ir publicistė G. Kuby: „Nepalikime šios kovos ateities kartoms“

„Žlugus Sovietų Sąjungai, svajojome apie laisvą visuomenę, tačiau vėliau pastebėjome, kad po laisvės rūbu slepiasi tokie dalykai, kurie varžo demokratines vertybes. Vakaruose jau kuris laikas buvo juntamos 1968-aisiais prasidėjusių studentų maištų prieš vyravusias vertybes pasekmės. „Make sex, not war“ – šis moto labai išpopuliarėjo Vokietijoje. 1968-ųjų maišto idėjos liko tiek JTO, tiek ES politikoje. Vienas iš tipinių pavyzdžių, garsioji J. P. Sartre‘o bičiulės, feminizmo ideologės Simone de Beauvoir frazė: „Moterimis negimstama, moterimi padaroma.“ Arba teiginys: „Ištrūkime iš motinystės vergovės.“ „Ir kurgi mes nubėgsime?  Tyrimai rodo, kad elitinė kultūra įmanoma tik esant visiškai apibrėžtoms moralinėms normoms. Tačiau ar toks teiginys visiems be išimties netradicinės lytinės tapatybės asmenims neužklijuoja amoralumo etiketės? Taip pat atskirtas seksualumas ir vaisingumas, ir tai turi itin žalingų pasekmių. Gerai žinoma, kaip neigiamai tai veikia šeimos stabilumą, daugėja nepilnų šeimų. Politikai dažnai teisinasi, kad jų uždavinys tik teisiškai sureguliuoti esamą situaciją, o ne stabdyti procesus. Kur veda šeimos žlugdymas? Kas yra kilęs iš nepilnos šeimos, gerai žino galimas pasekmes: nerimas, depresija, somatiniai, psichiniai sutrikimai. Prieš 20 metų netikėjome, kad genderizmo ideologija įsitvirtins ir galės vystytis. Tačiau dabar matome, kad ji plinta jau vaikų darželiuose. Mūsų teisėkūra linkusi pasisakyti, kad visi turi lygias galimybes, neatsižvelgiant į asmens seksualumą. Tai apima ne tik galimybę įteisinti santuoką, bet ir „turėti“ vaikų. Manipuliuojame stereotipo sąvoka, esą už jos slypi, asmuo, kuris yra laisvas rinktis. Tačiau heteroseksulumas „nėra apsisprendimas, tai – tikrovė. Juk kiekvienas homoseksualus žmogus turi savo tėvą ir motiną. Mūsų kūnai sukurti taip, kad padėtų mums būti gerais tėvais arba motinomis. Žinoma, yra homoseksualių asmenų, kurie kenčia dėl savo būklės. Jiems padėti galima tik tada, kai jie patys to trokšta. Europoje kyla audra, kuri nėra mažumos teisių klausimas, o mūsų visuomenės pagrindų keitimas. Tai – pasikėsinimas į šeimą ir santuoką. Turime atsigręžti į dorybes, nuo mažens mokyti vaikus valdyti aistras. Reikalingas ruošimas vyro ir moters meilei skleistis, seksualumo paskirties supratimas. Artėjantys rinkimai į EP – gera proga rinkėjams gerai pasverti, kokias normas norime įtvirtinti, nes jau supratome, kokią įtaką gali turėti Briuselis mūsų vaikams."

Seimo narys R. Dagys: apie svarbiausius Seime priimtus įstatymus šeimos, santuokos ir lytinio švietimo klausimais:

„Yra siūloma Konstitucijos pataisa, kurioje mėginame net ir Konstituciniam Teismui aiškiai pasakyti, jog šeima be vyro ir moters neįmanoma. Kad tai – prigimties teisė. Tačiau pataisa visaip vilkinama, siekiama atidėti jos priėmimą po EP ir prezidento rinkimų, nes bijoma pasakyti, ką tikrai galvojama. 
Paruoštas įstatymo projektas dėl vaiko teisės turėti skirtingų lyčių tėvus. Įregistruotos švietimo įstatymo pataisos, užkertančios kelią genderizmo ideologijai patekti į mokyklas."

Bernardinai lt. redaktorė Saulena Žiugždaitė:

" Ši konferencija man dar kartą paaštrino įspūdį, jog esame didelių kultūrinių permainų žaizdre ir dar patys gerai nežinome, kokie keliai veda į geresnę kultūrinę terpę nei konkuruojančių ideologijų kova. Kai už mus tiek daug dalykų padaro politikai, kai norime, kad valstybė pasirūpintų mumis dar labiau, atrodo tikras akibrokštas – noras, kad ji leistų kai kuriuos dalykus spręsti šeimai ar asmenų grupėms. Subsidiarumo supratimas ir įgyvendinimas – didelio įdirbio laukiantis baras. Neretai nerimą kelia mintis, jog užmerkiame akis prieš faktą, į kurį atkreipė dėmesį popiežius Benediktas XVI, kad didžioji visuomenės dalis jau seniai gyvena, vadovaudamasi individualistine etika. Nesukritikavus jos pagrindų, visi kiti argumentai skamba nerimtai, gresia nesusikalbėjimo pavojus."