Užgavėnės: žiemos ir pavasario kova
2015-02-23
Užgavėnės - viena smagiausių kalendorinių švenčių. Čia daug erdvės žaismui, valiūkiškumui, kūrybai, tradicijai ir saviraiškai. Ši šventė žavi tuo, kad į ją įsipynę labai seni tikėjimai su žemės atsiradimu, žadinimu, nauju gyvybės ciklu. Dūzginėlyje kiekvienais metais Užgavėnėms paskiriam išties nemažai laiko. Likus mėnesiui, pradedam ruoštis kaukių gamybai: visad vykstame į Etnokultūros centrą ir net mažiausieji prie didelio stalo bando klijuoti kaukių pagrindus iš senų laikraščių ir lipalo. Tuomet parsivežę kaukių "pradžią" į darželį, imamės kūrybos: dažom, klijuojam siūlų plaukus, plunksnas, kerpam veido dalis. Kuo baisiau, kad tik pavyktų žiemą išgąsdinti ir iš kiemo išvyti (nors šįmet ji visai negūdi, pavasario dvelksmo jau išties norisi). Virėjos visad ieško kuo tradiciškesnių sočių blynų ir kitų Užgavėnių valgių receptų. Šiemet turėjom specialiuosius "liesus" Kanapinio blynus, gardintus maltomis kanapėmis.
Na, o per šventę stengiamės atkurti kuo daugiau ritualų: dainuojam dainas, šokam, padedam Lašininio ir Kanapinio kovoje, skanaujam, deginam Morę su visom piktom mintim, keliaujam blynų pas kaimynus ir, žinoma, garsiai varom žiemą. Pasibaigus linksmybėms, kitądien būtinai akcentuojame prasidėjusį Gavėnios ir Velykų laukimo laikotarpį. Skatinam, kad jis būtų kupinas ramybės, gerumo, atlaidumo.
O šių metų Augueko didelių ir mažų smagumus galite apžiūrėti nedidukėje galerijoje (R. Baltaduonienės nuotr.):
