Ką tepame ant savo vaikų odos? Ar galime tai ir suvalgyti?

Ką tepame ant savo vaikų odos? Ar galime tai ir suvalgyti?
Sveikos šeimos sveikas vonios kambarys. Rytiniai ir vakariniai ritualai arba apie tai, ką tepame kasdien ant savo ir savo vaikų odos?
Žurnalistė Vilma Čereškienė kalbina "Kvapų namų" kosmetikos eskpertę Rūtą Daunoravičienę. Rūta Daunoravičienė, aromaterapijos namų "Kvapų namai" viena iš įkūrėjų, besigilinanti į dermatologines problemas, kurianti natūralios kosmetikos receptūras.
 
Vilma Čereškienė: Esame įpratę naudoti masinės gamybos kosmetikos priemones, be kurių neįsivaizduojame nei savo vonios kambario, nei savo kasdienių higienos ritualų. Kokia yra šiuo metu padėtis rinkoje? Ar mes galime pasitikėti visais produktais, ju etiketėmis? Galų gale lietuviška kosmetika? 
Rūta Daunoravičienė: Kaina yra labai mažai susijusi su kosmetikos kokybe. Šiek tiek apie jos kokybę pasako ingridientai, nurodyti etiketėje. Bent jau galime sužinoti, iš ko pagaminta, ar iš sintetinių, ar iš natūralių medžiagų. Nors pavadinimai dažniausiai nurodyti anglų ar lotynų kalbomis, tačiau bent jau augalų ekstraktų pavadinimus galime perskaityti. O tai rodys, kiek yra natūralaus produkto toje kosmetikoje. Iššifruoti kitus pavadinimus pravers mokyklinės chemijos žinios. Taciau dažniausiai tai bus tokios medžiagos, kurių mūsų odai nereikia.
Vilma Čereškiene: Šiandien jau dauguma žinome, kad reikėtų vengti parabenų, konservantų. Kokie tie raktiniai žodžiai, kurios verta žinoti ir mokėti perskaityti?
R.D.: Taip, parabenai labiausiai kritikuojama konservantų rūšis. Tik bėda ta, kad institucijos, prižiūrinčios kosmetikos rinką, garantuoja, kad visos medžiagos yra saugios. Tačiau kas apskaičiuos, kiek mes vienu metu sunaudojame tų kenksmingų produktų? Tarkime, parabenus gauname ne iš vieno šampūno, o iš dar bent kelių ar keliolikos produktų, kuriuos naudojame kasdien. 
V.Č.: Odos būklę įtakoja genetika, aplinkos veiksniai, dar mūsų veiksmai, kuriais mes naikiname tą savo natūralią ekosistemą. 
R.D.: Šiuo klausimu aš labiausiai ir pasigendu diskusijų. Juk oda yra apaugusi didžiuliu mikrobų sluoksniu. Didžioji biomasė yra sudaryta būtent iš mikrobų. Tai, kas auga ant mūsų, yra geroji flora. Tik jų reikšmė dar nėra iki galo išaiškinta. Šiuo metu atliekami intensyvūs tyrimai. Tik dešimt proc. mūsų kūno sudaro žmogaus ląstelės, visa kita yra mikrobai. Todėl jei naudojame daug sintetinių medžiagų, ypač stiprių biocidų, kurie ir naikina natūralią mikroflorą, tai ir dezinfekcijos priemonės, ir antibiotikai, kosmetika, kurioje yra konservantų, tokiame fone vyksta procesai, kurie kelia nerimą jau ir gydytojams. Daugėja astmos, alerginių susirgimų, kurių priežasčių niekas neranda. O viena iš priežasčių - sudarkyta mūsų ekosistema. O odos bakterijų reakcijos yra atsakingos ir už mūsų imunitetą. 
V.Č.: Gimę kūdikiai dar neturėtų būti su pažeista ekosistema?
R.D.: Tai labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje buvo besilaukianti mama.
V.Č.: Ar pati dar perkate ką nors savo kūnui, odai, plaukams?
R.D.: Tik dantų pastą, kurios dar nepasigaminome. O nepasigaminome, nes manome, kad ji nėra reikalinga. Dantų priežiūrai tereikia mechaninio valymo: dantų šepetėlio, tarpdančių šepetėlio.
V.Č.: Stomatologai gal nesutiktų? 
R.D.: Būtent stomatologai ir kalba apie tai jau vis garsiau.
V.Č.: Bet visame pasaulyje didžiulės kosmetikos kompanijos atlieka aibę mokslinių tyrimų, turi rimtus pagrindimus, o jūs siūlote grįžti prie tokio gana archaiško būdo- patiems gaminti, nepirkti?
R.D.: Tai, ką aš kalbu apie mikroflorą, gi nėra mano susapnuota. Tai būtent mokslininkai ir yra ištyrę ir atradę. Mokslas tobulėja. Atsirado naujų pažangių būdų, kurie leidžia aptikti vis naujas mikrobų kolonijas. 
V.Č.: Kas yra tas mikrobiomas?
R.D.: Tai visa krūva genetinės ląstelių informacijos ant mūsų kūno. Ir kiekvieno mikrobiomas yra skirtingas. Anksčiau kalbėjome tik apie tai, kad labai svarbu žarnyno mikroflora. Tarkime skirdami antibiotikus, gydytojai jau paskiria ir gerųjų bakterijų preparatus. Mat, po antibiotikų sutrinka žarnyno veikla. Užmušus mikrobus, išauga grybelis. Panašiai yra ir su oda. Tik kol kas dar mažai kas kalba apie tai.
V.Č.: I jus kreipiasi tie, kurie labai susigadinę odos ekosistemą? Viską išbandę ir neradę pagalbos?
R.D.: Nesuabsoliutinkime pačios kosmetikos. Daug reikšmės turi mityba, dvasinė būklė, harmoninga aplinka. Jei nuolat žmogus gyvena strese, neteikia dėmesio teisingai mitybai, anksčiau ar vėliau bėdos prispirs. Bet dar apie tai negalvojome, o tikime, kad išgersime piliulę, užsitepsime kosmetikos priemonę ir bėdos praeis.
V.Č.: Aš pavyzdžiui naudoju tik vieną kremą. Kiek jūs? 
R.D.: Kosmetikos linijos sukurtos ilgų ilgiausios - juk siūloma ir paakių, ir veido, ir rankų, ir kojų, ir krūtinės ir visų kūno dalių priemonių. Moterys netiki tuo, kad galima naudoti vieną produktą. O iš tiesų tereikia labai nedaug. Pagalvokime, ar tai nėra marketingo triukai? 
V.Č.: Mano laikais kūdikiams tebuvo daugiausia vienas du kremai. Dabar jiems siūloma gausiausios linijos.
R.D.: Jeigu norime sugadinti vaiko oda ir linkime, kad jis visą gyvenimą turetų naudoti įvairiausias kosmetikos priemones, tada pirkime ir tepkime daugybe produktų. Oda pirmaisiais gyvenimo metais bręsta. Svarbiausia, jos nesugadinti: nemaudyti per dažnai, nekalbu apie grūdinimą, nardymą, bet apie prausimą su priemonėmis. Vandenį galima paminkštinti avižomis. Jautresnes odos vaikams apskritai labai tinka avižų vonios. 
V.Č.: Kokį aliejų labiausiai mėgstate Jūs pati?
R.D.: Žiemą labai mėgstu sviestmedžių aliejų, jis yra sunkokas, riebus. Puikiai saugo žiemą nuo šalčio, vasarą nuo saulės. Ir saugo ne tik nuo temperatūrų skirtumo, bet tai yra ir antioksidantas. Saugo nuo pigmentinių dėmių. Dar mėgstu kokoso aliejų su gardenijų žiedais. Koks aliejus kokiai odai labiausiai tiks gali nuspręsti tik pats žmogus. Klasikinis klausimas, ar aliejus neužkemša porų? Kemša poras tik mineralinis aliejus. Taip pat ir kai kurie rafinuoti aliejai. Todėl esminis skirtumas, kokį aliejų naudojame, rafinuotą ar ne. Aliejaus absorbcija ir įsisavinimas labai priklauso nuo konkretaus žmogaus mikrobų. Mikrobai, kurie gyvena ant odos, minta riebalais.
V.Č.: Ką daro aliejus: drėkina? maitina?
R.D.: Drėkinti odą reikia iš vidaus. Prausdamiesi mes nuprausiame ir viršutinų mikrobų sluoksnį. Todėl reikia atidžiau rinktis, kuo praustis. Praustis labai gerai pavyzdžiui su moliu. Jokiu būdu nemirkti putų vonioje. Antibakteriniai muilai apskritai sunaikina labai daug mūsų mikrobų ir tai nėra gerai. Pilingais nereikėtų piktnaudžiauti. Veidui man labai patinka kavos tirščių pilingas. Štai galvą karts nuo karto plaunu muilu. Mes jį gaminamės pačios. Su Gasulo moliu iš Maroko. Tik jis neputoja. Prie ko mes labai įpratę. Kuo mažiau putoja priemonė, tuo ji sveikesnė. Putoja šampūnuose esantys laurisulfatai ir t.t. Todėl ir ekologiški šampūnai mažiau putoja. Net ir rankų per dažnas plovimas nėra gerai. Tik reikia įvertinti riziką. Gaunant vis dozuotai mikrobų kiekį, formuojasi atsparumas, imunitetas. 
V.Č.: O kaip su visais dezodorais? Kvapikliais?
R.D.: Prakaitavimą stabdyti labai negerai. Todėl visos priemonės, antiperspirantai, tepami ant pažastų, labai kenkia. Per prakaito liaukas pašalinama labai daug toksinų. Jais mes užkemšame poras, neleidžiame pasišalinti toksinams ir jie lieka kauptis organizme. Jas reikėtų naudoti saikingai. Praustis gerai hidrolatais - gėlių vandenimis. Tai ir terapinis, ir kosmetinis vanduo. Ir burnos skalavimui, ir veido priežiūrai, ir kaip veido tonikas. Prieš tepant aliejų, gerai veidą padrėkinti gėlių vandeniu. Taip susikuriame iš karto ant odos savo kremą, kuris bus be jokių konservantų. Tai pati paprasčiausia veido priežiūros priemonė. Pati ekologiškiausia. Nes gi ekologiški kremai turi konservantų, benzoinės rūgšties, acto rūgšties, ne tokios pavojingos kaip parabenai, tačiau vis tiek tai nėra natūralios ir nėra tinkamos mūsų ekosistemai. Aš pati kuriu kremus. Jų galiojimo laikas yra ilgiausiai trys mėnesiai. Dabar turiu sau užduotį, pasigaminti tokį kremą, kurioje nebūtų nė lašelio konservuojančių medžiagų. 
V.Č.: Ir paskutinis klausimas apie rožes: rožių vandenį, rožių eterinį aliejų ir... moteriškumą.
R.D.: Tos moterys, kurios nemėgsta rožių kvapo, greičiausiai turėtų pergalvoti savo gyvenimo būdą. Ar tik nėra prisiėmusios per daug pareigų? Ar nepatiria nuolatinio streso? Ar nėra per daug vyriškos? Aš patariu gerti vandenį, į kurį įlašinta rožių ekstrakto. Bus ir oda gražesnė, ir dvasinė būklė geresnė. Tik su rožių eteriniais aliejais reikėtų būti atsargiems. Labai svarbu, kur surinkta ir pagaminta. Tikrų švarių rožynų pasaulyje nėra tiek jau daug. Štai mes, "Kvapų namų" įkūrėjos, nuolat lankome nuo seno rožynus auginančią šeimyną Bulgarijoje. Mat, ja mes pasitikime, žinome, kaip buvo augintos rožės, kaip distiliuoti hidrolatai. Jeigu auginsime erškėčius ir juos purkšime nuo kenkėjų, o paskui norėsime panaduoti žiedlapius grožiui ir sveikatai, vargu ar neprisidarysime sau daugiau žalos nei naudos.