Ar tikrai balti miltai - nuosprendis sveikatai?

Ar tikrai balti miltai - nuosprendis sveikatai?

Zarasų rajone ant Nikajos upės kranto jau tris šimtus metų girnas suka Šlyninkos malūnas. Vienintelis Lietuvoje toks senas ir vis dar veikiantis. Tiesa, dirba jis jau ne vandens tėkmės, o elektros  varomas, tačiau dauguma mechanizmų yra autentiški. Malūno šeimininkas Stasys Sutkauskis su žmona Regina čia sukasi jau devynerius metus. Įkūrę bendruomenę „Šlyninkos vandens malūnas“, jie ne tik mala grūdus, kepa duoną, bet rengia edukacines programas. Ponas Stasys - tikras malūnininkas iš stuomens ir liemens: pasirėdęs lininiais rūbais, didelėmis tvirtomis rankomis ir mėlynomis, visą laiką besišypsančiomis akimis.

 









Teorijų apie mitybą dabar yra pačių įvairiausių. Viena jų skelbia, kad baltų miltų gaminių turėtume vengti, esą jie žmogui kenksmingi. Kokią Jūsų nuomonė?

Kalbama apie glitimą. Natūralus, miltuose esantis glitimas nėra toks baisus. Blogiau, kai šis glitimas yra susintetinamas ir jo papildomai dedama į kai kuriuos gaminius. Dar pridedama kitokių sintetinių priedų – štai jums ir alerginės reakcijos. Tokių produktų derėtų vengti.

Parduotuvėje perkami miltai ir Jūsų siūlomi miltai – kokie esminiai šių produktų skirtumai?

Mūsų aukščiausios rūšies kvietiniai miltai pyragams yra gelsvos spalvos, o parduotuviniai – baltos. Mes dirbame senoviškai - grūdus natūraliai sumalame ir išsijojame. Viskas. Į parduotuvėje parduodamus baltus miltus dedama priedų – baliklių, puriklių, tam, kad jie geriau laikytųsi.

Vadinasi Jūsų ir parduotuvinių miltų galiojimo terminai yra skirtingi?

Štai ką pasakysiu apie galiojimo terminus: miltus reikia laikyti gerai vėdinamoje patalpoje, kad nepadidėtų drėgmės kiekis ir nebūtų per aukšta temperatūra. Tai du faktoriai, nulemiantys kandžių ir kitokių kenkėjų atsiradimą miltuose. Žiūrėkite, obuolys kirmija iš vidaus. O kaip ten tas kirminas pateko? Kai augalas žydi, aplink jį skraido daugybė vabzdžių, kurie deda kiaušinėlius. Kai susiformuoja obuolio minkštimas, o viduje pasidaro šilta ir drėgna, išsirita kirminukas. Lygiai taip pat ir su grūdais – kai jie auga, žydi, aplink skraido bitės, musės, vabzdžiai, jie palieka lėliukes. Malūne sutrynus grūdus, lervutės išlieka gyvybingos, belieka joms suteikti sąlygas išsiristi. Jeigu tik uždarysite miltus į sandarų stiklainį, padėsite šiltai, po dviejų savaičių būtinai turėsite kandžių. Į miltus ir kruopas iš išorės niekas nelenda, kenkėjai vystosi viduje. Kaip seniau laikydavo miltus? Sumaltus miltus supila į maišus ir kabina ant gegnės, kad vėjas trauktų. Niekada neatsirasdavo jokių kenkėjų. Mūsų parduotuvėse toli gražu ne visi sandėliai yra gerai ventiliuojami, tad nusipirkę ir parsinešę netrukus galite aptikti neprašytų svečių. Didžiausias pavojus būna rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kuomet gamtoje yra daug drėgmės ir pakankamai šilumos. Taigi galiojimo laikas – slidus reikalas.

Kiek rūšių miltų siūlote valgytojams?

Aukščiausios rūšies kvietinių pyragams kepti, razavų – rupių kvietinių miltų su sėlenėlėmis, rupių ruginių, avižinių miltų. Turime sudarę sutartis su penkiais ekologiniais ūkiais, iš jų imame grūdus, būtinai tikriname ar nepurkšti chemikalais, tuomet malame, fasuojame. Turime 12 rūšių produktų, esame gavę tautinio paveldo sertifikatus.   

Ruginę duoną kepate ypatingą – gardžią, kvapnią, visai natūralią...

Mūsų duona yra be cukraus, be mielių, rauginama natūraliai – trečdalis duonai reikalingų miltų užplikoma karštu vandeniu, jie apsąla, tuomet masė rauginama. Kai išrūgsta, sudedami likę miltai, truputis druskos, kmynų, viskas minkoma. Kai tešla pakyla, formuojame duonelės kepalus ir šauname juos į kaimišką krosnį. Kepa duona 300 laipsnių temperatūroje, formuojasi stora pluta. Ji neleidžia dideliam karščiui patekti į kepalo vidų, ten tebūna 90 laipsnių temperatūra. Iškepusi ji būna net šiek tiek tąsi, reikia poros parų duonelei subręsti. Trečią dieną tokia duona pati gardžiausia. Per dieną galime iškepti tik šešis aštuonis kepalus, tokie yra mūsų senovinės krosnies pajėgumai.

Taip kepama duona išsaugoja visas vertingas grūdo savybes. Todėl ir sakoma, kad kaimišką ruginę duoną reikia pardavinėti ne parduotuvėse, o vaistinėse. Mat ji reguliuoja skrandžio rūgštingumą: jei per didelis sumažina, jei per mažas – padidina. Dar vienas puikus produktas – avižų miltų gėrimas. Jums reikia 4 šaukštų avižų miltų, litro vandens, trupučio druskos ir medaus. Viską sumaišykite ir per dieną išgerkite. Toks gėrimas gerai valo kraują.

Pasiūla šiandien didžiulė - ar nesunku rasti norinčių valgyti Jūsų produktus?

Oi ne. Mūsų pajėgumai tikrai nėra dideli, malūnui jau 300 metų, tad jį labai tausojame, vis parestauruojame. Čia tik vilniečiams suteikta ypatinga privilegija – turėdamas reikalų sostinėje pats atvežu miltų, duonos. O šiaip viską parduodame savo ūkyje.  Esame bendruomenė, o ne pelno siekianti organizacija, tad į materialius dalykus žiūrime paprastai. Atliekame švietėjišką darbą – turime sukūrę specialias pažintines programas, kurios padeda  žmonėms geriau suprasti mūsų istoriją, buitį, kultūrą, pažinti duonos kelią. Lankytojų Šlyninkos malūne niekuomet netrūksta, smagaus bendravimo taip pat. Mėgaujuosi tuo, ką darome. Tai būtent tas atvejis, kai darbas sutampa su malonumu...