Sausio 31 d. minime šv. Joną Boską

Sausio 31 d. minime šv. Joną Boską Sausio 31 d. minėdami šventojo Jono Bosko – jaunimo kuratoriaus, oratorijų įkūrėjo dieną, atsigręžiame į žmogaus  gerumo grožį. Mokomės kitą girdėti ir klausytis širdimis. „Nėra blogo vilko, yra tik nelaimingas“,- tai mums suteikia vilties  ir tikėjimo. Prevencinė kunigo Jono Bosko ugdymo sistema remiasi trimis pagrindiniais dalykais - tikėjimu, protu ir meile ( net labiau meilumu, melingumu). Ne tik mylėti vaikus ir jaunimą, bet ir parodyti jiems meilę. Jie turi matyti ir jausti, kad yra mylimi. Gebėti teisingai išreikšti savo meilę ugdytiniams. 
Su vaikais kalbame ir apie mus - pedagogus, auklėtojų kelią kiekvieno iš jų gyvenime. Salezietiškas pašaukimas yra visgi dovana. Gebėjimas norėti turėti geranorišką pasitikintį santykį su ugdytiniu. Tačiau tai kartu ir pasirinkimas ir nuolatinės pastangos. Todėl auklėtojai, gavę dovaną, dar turi nuolat stengtis ir tobulėti. 
Meilė, tikėjimas ir viltis - turi būti matomi. Kalboje, veiksmuose, išraiškoje. Tam reikia darbštumo ir nuosaikumo. Mokėjimas išlaikyti pusiausvyrą, neperdegti darbuose. 
Svarbu vaikams parodyti kuo daugiau gėrio ir grožio, pirmiau nei jie pamatys blogo. Todėl ir dabar visiems tėvams ir auklėtojams susirūpinimą keliantys ekranai nėra iš esmės blogis - svarbu juose pirmiau rasti ir pamatyti tai, kas yra gražu ir gerai. Turime budėti ir pildyti aplinką pozityvia informacija. "Paduoti gėrį - apsaugant nuo blogio".
Kiek šiandien svarbu vaikus išmokyti darbštumo? Darbo įgūdžių? Savo rankomis užsidirbti duoną ir į gyvenimą ateiti pasiruošus išgyventi iš savo rankų darbo. Šventasis Jonas Boskas vaikus mokė ir sriubą išsivirti, ir batus susitaisyti. Ne išoriniai drabužiai, o darbštumas turi rodyti kiekvieno įsipraeigojimus. 
Kaip rasti priėjimą prie vaiko, jį uždegant daryti, atlikti pareigas. Kur yra ta šviesa, kad pats vaikas iš savęs ištrauktų tai, kas jame geriausia, ir pradėtų daryti tai, ko anksčiau net nenorėjo daryti. 
Atpažinti, uždegti ir palydėti. Mus ugdo ne tik tai, ką mes girdime, bet ir tai, ką mes matome. 
Todėl šiandien dar kartą prisimindami ir minėdami šventąjį Joną Boską atsigręžiame darželyje ir į salezietiškas vertybes, kurias įpiname į kasdienes mūsų rutinas. Ne tik mažuosius ugdome, bet ir patys, suaugusieji gyvename nuolat ugdydamiesi. Kaip priimti vaiko kartojamas klaidas? Kaip priimti vienas kito klaidas, jei esame perdegę, pavargę? Tik augdami viduje. Tik pirmiausia augdami savo aplinkoje. Savo žaizdas, nuovargį, pykčius taip ir nešiosime iš darbo į namus, iš namų į darbą. Gilus vidinis gyvenimas gydo mūsų vidines žaizdas. Tada galime priimti ir padėti kitiems. 
Ir dar labai svarbi vieta žaidimams. Pirmoji vieta, kurios ieškojo Jonas Boskas apsistoti su savo ugdytiniais, buvo kiemas. Erdvė, kur vaikai galėtų saugiai žaisti. "Žaiskite, dūkite, šėliokite, darykite, ką tik norite, tik nedarykite nuodėmės. Nedarykite blogai, - sakė Jonas Boskas. 
Būti kartu - žaisti, dainuoti, tvarkytis. Suaugęs, kuris mylinčiu, o ne tik kontroliuojančiu žvilgsniu įsijungia į bendrą veiklą, yra tikrasis vaikų ugdytojas. 
Niekas negali pakeisti namų patirties. Ugdymo įstaigoje mes tik užtvirtiname tai, ką vaikai atsineša iš namų. 
Užauginti vaiką reikia viso kaimo.