Balandis - gailestingumo mėnuo
2022-04-04

Gailestingumas yra bene tyriausias dieviškumo atspindys žmogaus gyvenime, jo veikloje. Būdami gailestingi aplinkiniams į savo gyvenimus įsileidžiame patį tyriausią, jautriausią žmogišką gerumą. Žmogaus, kurio širdyje dega gailestingumo žiburys, kur beeitų, aplinkiniams visuomet skleidžia viltį, meilę bei gerumą. Tai bene gražiausia žinutė, kokią kiekvienas mūsų gali nešti pasauliui. Todėl kiekvienas turėtume nuolat auginti ir puosėlėti savyje gailestingumą. Tam prireiks ugdyti ir kitas charakterio savybes: atlaidumą, mokėjimą atleisti sau ir kitiems, suprasti, kad kitas yra kitoks.
Sužeistą širdį geriausiai gydo gailestingumas. Todėl pirmąją savaitę atšventę Atvelykį, per kurį mokomės klausti, stebėtis, domėtis taip, kaip klausė netikintis Tomas (kol nepamačiau, tol netikiu, o klausimai yra mūsų variklis) toliau kasdienėje darželio rutinoje stengiamės vaikams nuolat priminti ir padėti įsisavinti gailestingumo esmę bei svarbą. Tiek stebint mus supančio pasaulio netobulumą, tiek sprendžiant nesutarimus, tiek susidūrus su neteisybe ar sunkumais. Vieni kitiems vis primindami, kad gailestinga meilė yra gydanti. Ir ji padeda išgyventi visus pasaulio sunkumus. Tad susidūrę su gyvenimo negandomis mokomės gailestingumą it mažą sėklytę sodinti savo (ar kito) širdyje bei elgesyje. Tas, kuris priima kitą klystantį, moka jam atleisti, tiki gailestingumu, o ne kerštu.
Gailestingumą galima prilyginti meilei, o meilė - tai žmogiškumo esmė. Ugdymo procese nuolatos siekiame padėti savo auklėtiniams tapti sąmoningomis, atsakingomis, doromis, gebančiomis megzti tvirtus, gražius santykius su aplinkiniais asmenybėmis. Tad šį mėnesį darželio pedagogai kasdien stengiasi gailestingumo dorybes puoselėti mažylių širdyse bei kasdieniame elgesyje. Ypatingai savo pačių elgesyje, primenant sau: kokį suaugusiųjų pasaulį mato mūsų vaikai?