Mūsų laikas kaime

Mūsų laikas kaime
Išbandėme ir tai veikia. Ir tikrai verta. Vaikus pagal galimybes nuvežti į tikrą kaimą. Kadangi tikro kaimo jau retas kuris beturi, mes jį kuriame savo sodyboje, kurioje buvusiuose bruzgynuose, tiesa apsuptuose miško, dalį erdvės atidavėme būsimam kaimui. Šiandien jame jau turime žąsų, ančių, vištų, šunį, žuvų ir dirbamą lauką. Jame vyksta vaikų edukacijos- bulviasodis ir bulviakasis ir vis kitokios kultūros auginimas. Išbandėme kukurūzus, žirnius, kviečius, avižas. Turime ir vaistažolyną, iš kurio gėlių ir žolelių gariname puikiuosius gėlių vandenis- hidrolatus. Turime uogyną - braškių, žemuogių, šilauogių ir sausmedžių. Miško pašonėje renkame mėtas, dilgėles, garšvas arbatoms ir žaliesiems kokteiliams. 
Į kaimą vaikai atvažiuoja mažu autobusėliu su gamtos mokytoja ir imasi veiklų. Čia laikas išsitrina. Jei mažiukai atvyksta tik pusei dienos, paprastai klausia, kodėl ką tik atvažiavome ir jau išvažiuojame. Didiesiems, ypač vasarą, kai prasideda ir maudynių sezonas, knieti pasilikti kuo ilgiau ar net likti nakvoti didžiulėje palapinėje ir susikūrus laužą vakaroti. 
Kaime nei darbai, nei svajonės nesibaigia. Svajojame ir apie avis, ir apie asiliuką, ir apie bites. Svarstome, kur stovės tvartelis ir klėtis.