Augueko

"Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia." (1 Kor 13, 4-8).
Mamos ir tėčio meilė yra būtina sąlyga, kad vaikai augtų ramūs ir būtų tinkmai ugdomi. Vaikai pajunta kiekvieną mažiausią tarp tėvų prabėgantį nesutarimo šešėlį, išgirsta kiekvieną barnį: žodžiais to nepasako, bet išreiškia savo skausmą verksmu, hiperaktyvumu, kaprizais, piktais priekaištavimais, jauduliu ar nederamu elgesiu. Todėl leiskime vaikams jausti mūsų, tėvų ir auklėtojų, tarpusavio meilę, dažnai rodykime vieni kitiems ir vaikams šiuos jausmus. Švelniai skatinkime ir pačius vaikus lygiai taip pat išreikšti meilę artimui, broliams, bičiuliams. Nesistenkime pakeisti kartu leidžiamo laiko dovanomis ar pinigais. Draugija svarbesnė už bet kokias materialias gėrybes. Vaikai turi išmokti iš mūsų būti mylinčiais, maloniai bendraujančiais. Rodykime jiems pavyzdį savo šypsena, šiltais žodžiais, elgesiu. Prašykime jų pagalbos mažuose dalykuose. Mokinkime juos visada pagelbėti kitam. Net ir tuomet, kai tai reikalauja daugiau pastangų. Ir ne dėl asmeninės naudos, o dėl paties savęs. Įsivaizduokime, koks būtų pasaulis, jei visi būtų linkę padėti vieni kitiems. Artimo meilę sunkiausia ugdyti, kai su mumis ar mūsų vaiku kas nors blogai elgiasi, skriaudžia. Neskatinkime savo atžalos atsakyti į tai jėga, mokinkime gintis geromis manieromis. Mokinkime atleisti. Stipresnieji atleidžia, o silpnesnieji griebiasi smurto. O ir pranešti suaugusiam aie kito nederamus veiksmus nereiškia "skųsti", tai reiškia gintis ir išreikšti drąsą. Siekdami keršto savo priešui, mes leidžiame gęsti tikrajai meilei. Pradėdami nuo akistatos su mažomis neteisybėmis, padedame vaikams suprasti, kaip reikia kovoti su didžiosiomis pasaulio neteisybėmis: savivale, prievarta, rasizmu, smurtu.

"Artimo meilė iš tikrųjų skatina gerą išsiauklėjimą ir geras manieras." (J.Boskas)

Neleiskime godumui, pavydui, o ypač konkurencijai nuslopinti artimo meilės dorybės. Artimo meilė būtina siekiant ramybės ir tobulėjimo savo šeimoje, kur pirmiausia vaikus mokome broliškos meilės, nekonkuruoti tarpusavyje. Kai tėvai patys nesugeba išsiugdyti tikrosios meilės ir šskiepyti jos savo vaikams, šeimos funkcija sutrinka, įsivyrauja manipuliacijos ir konkurencija.
Artimo meilė - tai dovanojimas savo kantrybės, gerumo, užuojautos, supratimo, pakantumo, atleidimo. Tikroji meilė nereiškia būti pastebėtam ar jaustis pripažintam.Tikroji meilė ištveria bet kokį įžeidimą, ji nepasiklysta.
Norėdami jausti tikrą meilę, turime suprasti, kas yra nuodėmė. Perpratus nuodėmės žalą, atsiveria kelias gailestingumui. Jei nesugebame perprasti nuodėmės, mes nemylime savo artimo, mes mylime jo nuodėmę. Kas nutinka, kai tėvai kritikuoja savo vaikus? Blogai su jais elgiasi?  Slopina bet kokį gėrį, kurį galėtų pasiekti? Kas nutinka, kai tėvai nuodija vaikų savarankiškumą ir sėkmę?
Meilė artimui - sunkus darbas. Kai vaikai blogai elgiasi, daug lengviau jais manipuliuoti ir priversti elgtis taip, kaip mums patogu, nei nuolat savo pavyzdžiu rodyti, kad bet kokį poelgį turi skatinti meilė.

Neįmanoma mylėti Dievo tuo pačiu nemylint savo artimo. Todėl ir Jėzus Kristus sakė:"Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.<...> Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!" (Jn 15,12. 17), o pirmajame Jono laiške rašoma: "Taigi mes turime jo įsakymą, kad kas myli Dievą, mylėtų ir savo brolį." (1JN 4,21). Šv. Jeronimas pasakoja, kad Šv. Jonas, paklaustas savo mokinių, kodėl taip dažnai kalba apie brolišką meilę, atsakė: "Nes toks yra Viešpaties įsakymas, ir jo išsipildymo pakanka amžinajam išganymui." Šv.Tomas Akvinietis, remdamasis apaštalo Jono žodžiais darė išvadą, kad DIEVO MEILĖ IR ARTIMO MEILĖ PRIKLAUSO TAI PAČIAI ANTGAMTINĖS MEILĖS DORYBEI. 
JI PRIPRATINA MUS PRIE KILNIAUSIO GERUMO. MEILĖ (TAIP PAT IR ARTIMO MEILĖ) - VIENA IŠ TRIJŲ DIEVIŠKŲJŲ KRIKŠČIONIŠKŲ DORYBIŲ.
Artimo meilė yra duodanti. Ji trokšta dalintis gerumu, nesitikėdama sulaukti liaupsių ar grąžos už gerus darbus. Artimo meilės dorybę savyje puoselėjantis, šią dorybę išpažįstantis žmogus negaišta laiko svarstydamas, ar myli savo artimą. Ir vos pradėjęs savo kasdienybėje puoselėti šią dorybę, žmogus atranda vieną gražiausių paslapčių: kai elgiamasi su kitu taip, tarsi jį mylėtume, netrukus imame jį mylėti. Ir tai į mūsų gyvenimą atneša milžinišką gerumą, nes ir dovanojamas gėris, ir skleidžiamas blogis ar negatyvumas atneša dvigubas palūkanas. O MŪSŲ GYVENIMUOSE BESIREIŠKIANTI ARTIMO MEILĖS DORYBĖ PASKUI SAVE ATSINEŠA BEGALINĮ GERUMĄ.